išmintis

išmintis
2 išmintìs sf. (3b) K, FT, Š, ìšmintis (1) Vb, Kp, Km; SD140, R226, M 1. išmanymas, protingumas, gudrybė: O vei, kaip kiek išmintiẽs užaugdami gavom, ir vargeliai su darbeliais jau prasidėjo K.Donel. Žodis „filosofija“ pažodžiui reiškia išminties meilę . Išminties, nuomonios mylėtojas, protomeilis SD53. Sunki liga ìšmintį sumaišo J. Iš tavo išmintiẽs nieko gero nebus J. Kurs būtą daiktą greitai užmiršta, neatmena, tas mažos išmintiẽs J. Ta merga nė jokios išmintiẽs neturia, t. y. nieko neišmano J. Tai kokia tavo išmintis – du rąstus sykiu nešt! Skr. Pasirodyti neišmintingu kartais yra didžiausi išmintis VP37. Proto tura, bet išminties netura Plt. Didelė išmintis, o proto nei už skatiką Al. [Žmogus] su savo išminčia visus žvėris apgali LTI53. Auga vaikas, pilnas išminties BsPI38. Su gera išminčia galite nuo mūsų to norėti A1884,332. Čia turiat savo išmintį vartoti S.Dauk. Tos mergytės didė puikė, maža išmintaitė KlvD213. Kurie išmintėlėmis savomis kūniškomis arba papratimais svietiškais daugiaus duksis DP489. Mūsų išmintėlė šimtužius rokavo KlvD210. Žalias josios vainikėlis, didė išmintėlė LB20. Plaukeliai geltoni, veideliai raudoni, o jo išmintėlė už visų gražiausia BsO187. Kas tave užaugino, išmintėlių mokino? (d.) Ss. Mano dukružėlė tur didę išmintėlę JV422. Tos mergužėlės prasti rūbužėliai, didė jos išmintėlė Ls(Vlkš). Savimp neturi nė vienos išminties PK58. Man inteikti išmintį turėjai SGIII5. Visų daiktų darbinykė išmintis SPI97. Kurie jo klausė, stebėjos išminti ir atsakymams SE25. Pripildė juos išminčia širdies Ch2Moz35,35. Privadžiodavo išmintiesp MP185. Atvėrė dūmas jų, širdis jų ir išmintis jų MP171. Per išmintį savą nepažino MTVIII. Filosofai ... dide išminčia gyrės DP90. Užgimimas priderėjo galybei Dievo ir išminti Dievo DP48. Juokės ižg išmintiẽs jo DP104. Valią ir įsakymą ... turim prakelt ant visų geidimų, norų ir išmintų žmonių DP464. Tatai bus jūsų išmintis ir protas BB5Moz4,6. Daugesniai pridėjo išmintų BPI169. Visi ... stebėjosi jo išminti VlnE24. Tik (tiki) savo išminčiai, savo syloms 50. ^ Ir visi vienos momos vaikai ne visi vienos išminties B. Motina įbruka krūtį, ale išminties neįbruka vaikams B. Augęs ir ugterėjęs ir išmintį praaugęs 244. Didi išmintis pro mažą gerklę neišlenda pat. Protas išmintį vadžioja VP36. Tinginys gul, ale išminties tur BzF53. Tankiai, su sermėga apsivilkusi, vaikščio[ja] tikra išmintis VP46. Tinginys gul, ale išminčią tur prš. Kas galva, tatai išmintis (kiekvienas savaip galvoja) DP458. 2. filosofija: Rėza išminties ir Dievo mokslų (teologijos) daktaras A1884,250.
◊ į išmintį įeiti B proto įsigyti.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно решить контрольную?

Look at other dictionaries:

  • išmintis — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Bendriausiąja prasme – gyvenimo būdas, priderąs žmogui kaip protingai būtybei. atitikmenys: angl. wisdom vok. Weisheit, f rus. мудрость …   Sporto terminų žodynas

  • išmintis — statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Skaidri mintis ir blaivi tikrovės nuovoka, nuosaikumas ir drauge visiškas atvirumas, aistrų apvaldymas, dvasinės rimties išlaikymas įvairiomis aplinkybėmis, grindimas savo gyvenimo vertybėmis… …   Sporto terminų žodynas

  • išmintis — 1 išmintis sm. žr. išmintinis: Gyveno Valakų žemė[je] garsus išmintis, vardu Pitagoras S.Dauk. Senovė[je] lietuvių išminčiai tarė esančią visą pasaulę ir šį svietą nu šilimos kilusį S.Dauk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išmintis — išminti̇̀s dkt. Prõto tai̇̃ ji̇̀s tùri, bèt netùri išmintiẽs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Weisheit — išmintis statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Bendriausiąja prasme – gyvenimo būdas, priderąs žmogui kaip protingai būtybei. atitikmenys: angl. wisdom vok. Weisheit, f rus. мудрость …   Sporto terminų žodynas

  • wisdom — išmintis statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Bendriausiąja prasme – gyvenimo būdas, priderąs žmogui kaip protingai būtybei. atitikmenys: angl. wisdom vok. Weisheit, f rus. мудрость …   Sporto terminų žodynas

  • мудрость — išmintis statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Bendriausiąja prasme – gyvenimo būdas, priderąs žmogui kaip protingai būtybei. atitikmenys: angl. wisdom vok. Weisheit, f rus. мудрость …   Sporto terminų žodynas

  • Weisheit — išmintis statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Skaidri mintis ir blaivi tikrovės nuovoka, nuosaikumas ir drauge visiškas atvirumas, aistrų apvaldymas, dvasinės rimties išlaikymas įvairiomis aplinkybėmis, grindimas savo gyvenimo… …   Sporto terminų žodynas

  • wisdom — išmintis statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Skaidri mintis ir blaivi tikrovės nuovoka, nuosaikumas ir drauge visiškas atvirumas, aistrų apvaldymas, dvasinės rimties išlaikymas įvairiomis aplinkybėmis, grindimas savo gyvenimo… …   Sporto terminų žodynas

  • мудрость — išmintis statusas T sritis Kūno kultūra ir sportas apibrėžtis Skaidri mintis ir blaivi tikrovės nuovoka, nuosaikumas ir drauge visiškas atvirumas, aistrų apvaldymas, dvasinės rimties išlaikymas įvairiomis aplinkybėmis, grindimas savo gyvenimo… …   Sporto terminų žodynas

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”